Video

01/03/2013 08:17:25

Media shqiptare nė transformimet botėrore dhe ndikimin teknologjik

Formati tradicional 'vdiq': media nė Shqipėri duhet tė shkojė online. Pohimi vjen nga gazetari, analisti dhe moderatori i emisionit Debat nė Channel One, njė prej drejtuesve tė tre gazetave tė rėndėsishme nė vend si Koha Jonė, Panorama dhe Tirana Observer. Roland Qafoku, nė njė intervistė eksluzive pėr HermesNews, flet pėr ndryshimin e lajmit, transformimin qė po i bėn teknologjia dhe tė ardhmen e tij nėn influencėn e rrjeteve sociale






Cili ėshtė problemi mė i rėndėsishėm i gazetarisė shqiptare sot ?

Doriana, pikėsėpari pėr mua ėshtė kėnaqėsi qė jap intervistė pėr HermesNews dhe pėr ju personalisht. Si Hermes-i dhe ju, jeni nga “dallėndyshet” e para tė formatit On Line, tė medias shqiptare dhe nė gjithė kėto vite keni qenė model pėr mėnyrėn si ngrihet njė media e tillė. Ky ėshtė dhe thelbi i pėrgjigjes sė pyetjes qė bėni ju. Kėtė nuk e ka kuptuar dhe nuk e kupton aktualisht media shqiptare e shkruar. Gazeta me bojė tė zezė qė shkruhet nė letėr tė bardhė, vdiq. Vdiq nė SHBA e Itali, e jo mė nė Shqipėri. Unė nuk arrij t’a kuptoj se si nė Shqipėri vazhdojnė tė mos e pranojnė kėtė realitet. Unė vij nga njė pėrvojė e gjatė nė median e shkruar duke drejtuar tre gazeta tė rėndėsishme. Kam qenė nė njė farė mėnyre me fat qė e nisa punėn si gazetar kur doli jashtė funskioni shtypshkronja me plumb dhe lashė gazetarinė e shkruar pėr tė kaluar nė gazetarinė televizive kur nisi tė dalė jashtė funksionit gazeta me letėr dhe bojė pėr tė kaluar on line. Sot dhe cdo ditė e mė shumė nuk ka mė njerėz qė tė kenė dėshirė tė blejnė letėr me bojė dhe ta fusin nė shtėpi kur nė cdo cep tė njė banese ka kompjuetra, ekrane, celularė, Ipad etj. Nėse dikush kėmbėngul pėr tė kundėrtėn ėshtė njėlloj si tė bėsh luftė me mullinjtė e erės. Fatkeqėsisht nė Shqipėri po bėhet kjo luftė. Sot, pėr informacion nuk ka njė gazetė tė vetme nė Shqipėri qė tė funksionojė me abonime on line. Mbretėresha e shtypit tė shkruar, “New York Times” del dy herė nė javė nė letėr dhe shumė shpejt nuk do dalė mė, do jetė on line. Kėtė kėmbėngulje alla shqiptare ma thoni ju, ēfarė e quani ?

Sa dhe si ka mundur tė dalė transmetimi i informacionit nė Shqipėri nga kornizat e vjetėra (tė komunizmit) ?

Madje jo vetėm nga koha e komunizmit, por edhe pas vitit 1990 e deri mė sot, raportimi i lajmit ka evoluar shumė. Nė vitin 1996-1997 mua mė kujtohej se nė gazetėn Koha Jonė diskutohej nėse njė informacion i ardhur nė redaksi ishte apo jo lajm. Kjo ėshtė pėr tė qeshur sot. Por raporti i lajmit nė Shqipėri ka evoluar bashkė me kultivimin e gazetarisė profesioniste. Pėrpara vitit 1990-tė nuk bėhej fjalė pėr gazetari profesioniste. Nėse ne sot kemi nė Shqipėri juristė apo mjekė qė siē punuan pėrpara vitit 1990 vazhdojnė tė punojnė edhe sot, gazetarėt e asaj kohe ose janė shumė pak ose asopak. Pikėrisht mėnyra e re profesionale e tė raportuarit tė lajmit, veēimi lajmit nga komenti ka sjell njė revolucuion nė median shqitare. Shumė pak vetė e dinė kėtė histori, por ata qė kanė bėrė evoluimin dhe revolucionin e dinė se ckanė hequr.

Si po ndikon interneti nė transformimin e informacionit nė Shqipėri ? Cila ėshtė prespektiva qė i jep ?

Interneti ėshtė shpikja e shekullit tė 20-tė qė ka pushtuar dhe do jetė mbret i shekullit 21-tė. Askush nė botė nuk ėshtė i imunizuar nga interneti. Shembuj me ishuj si nė Korenė e Veriut apo edhe nė botėn arabe janė duke u dorėzuar. Interneti ėshtė ai qė drejton sot botėn duke e bėrė atė edhe mė tė vogėl se fshatin e madh qė dikur i thoshin botės se i binin pėrqark me avion, anije apo makinė. Sot me njė tė rėnė tė tastės, je nė Miami, po me njė tė rėnė tė tastės je nė Nagasaki, apo nė ishujt Fixhi.

Do tė mė pėlqente tė dija mendimin tuaj mbi ndikimin e rrjeteve sociale nė rolin e zėdhėnėsit nė Shqipėri ? Po zbehet ai ?

Po mendoj se interneti e ka bėrė kėtė. Mė kujtohet nė vitin 1997-98 unė isha reporter qė mbuloja policinė dhe prokuorinė e Tiranės. Ishte lumturia ime mė e madhe profesionale kur siguroja komunikatėn e ditės tė policisė dhe tė merrja aty shėnim lajmet pėr t'i botuar si scoop nė gazeten Koha Jonė. Ndėrsa sot gazetari i policisė i kėrkon llogari zėdhėnės sė policisė pėrse ia kishte vonuar gjysmė ore emal-in me komunikatėn e policisė. Ja ky ėshtė “case” qė na bėn tė kuptojmė shumė.

Si e shikoni tė ardhmen e mediave shqiptare duke parė shtrirjen qė ka marre interneti ?

Atė kokėfortėsi qė ėshtė duke u kultivuar tani nuk do tė thotė qė do vazhdojė gjatė. Unė jam I bindur qė nė kioska mund tė shiten ēamēakėz dhe cigare, por jo mė gazeta. Bota do jetė on line, on line, online.

Pesė gjėrat qė njė gazetar sot, nė kėtė kontekst ndryshimesh, duhet t'i dijė ?

Shumė kėrkoke Doriana...! Mund tė jenė mė pak por edhe mė shumė. Mė kryesorja fare, por fare fare ėshtė tė jetė i ndershėm. Tė vetmin pėrkufizim se si duhet tė jetė njė gazetar ne na vjen nga vitit 1930 nga korifeu I letrave shqipe Gjergj Fishta. Kur drejtoja gazetėn “Panorama” unė e kasha tė vendosur nė kornizė kėtė poezi tė tij. Ja ēfarė shkruan ai

Jo po, kshtu asht, mor t’u ngjatėt jeta
Pėr me shkrue, zotni, m’gazeta
Duhet shkruesi t’jetė ma parė
Njeri i ndershėm e atdhetar
T’jetė fisnik, zemėr-bujar,
Jo intigrant e ngatėrrestar,
Edhe kenė mos t’ke afije
Mandej duhet qi t’ket dije
Dije t’hapėt n’ekonomi
N’histori e nė tregti
N’politikė e nė drejtėsi:
Edhe t’dijė shk’asht shkolla e msimi
Shka asht lirija e qytetnimi
T’jetė shqiptar nė shkrim e n’gojė:
Fjalė n’pendė mos t’i ngurrojė.


Cilat kanė qenė veēoritė e mediave ku keni punuar ?

Po, njė pyetje qė sa herė mė bėhet unė kam dėshirė tė pėrgjigjem. Nė gazetėn Koha Jonė unė u rrita dhe u bėra gazetar qė nga fillimi pa e ditur kėtė profesion. 16 vjet mė parė, unė atje mora njohuritė bazė tė kėtij profesioni dhe atje kalova tė gjitha hallkat e karrierės nga reporter nė drejtues. Pa dyshim kam punuar nė vendin, kohėn dhe me njerėzit e duhur. Sot, shumica e atyre qė kanė punuar nė gazetėn Koha Jonė janė gazetarėt mė tė rėndėsishėm nė Shqipėri. Mė pas unė kam drejtuar gazetėn Panorama, njė gazetė qė u bė mė e madhja nė Shqipėri. Ndjej kėnaqėsi qė kjo gazetė vazhdon dhe sot tė jetė gazeta mė e madhe dhe mė e mirė nė Shqipėri. Mė pas kam qenė bashkėthemelues drejtues i gazetės Tirana Observer dhe i emrit tė saj. Kjo gazetė ėshtė dhe mbetet sfida mė e madhe e karrierės sime. Unė e cilėsoj sfidė sepse tė krijosh njė gazetė nga e para, ta fusėsh nė treg kur ti ndėrkohė je drejtues i gazetės mė tė madhe nė vend dhe e lė atė pėr tė bėrė njė sfidė si ajo pėr Tirana Observer, mendoj se vlen diēka. Natyrisht unė kėtė sfidė nuk e bėra vetėm. Kam rastin tė falenderoj botuesin e saj Lefter Sota por edhe ata djem edhe vajza qė drejtoja pėr afėr pesė vjet. Mė pas unė pėr mė shumė se dy vjet isha drejtor i lajmeve nė ORA NEWS TV, njė stacion informtaiv qė u bė televizioni informativ mė i rėndėsishėm nė vend. Ndjeva kėnaqėsi tė veēantė njė ditė kur pronari i kėtij televizioni Ylli Ndroqi pėrmendi qė nė zgjedhjet e vitit 2011 ky TV arriti 1.5 milionė klikime nė ditė. Ishte pikėrisht momenti kur unė drejtoja lajmet dhe informacionin e kėtij televizioni dhe kjo ėshtė njė ēertifikatė qė tė vlen shumė nė CV. Mė pas pėr mė shumė se njė vit e gjysmė drejtova emisionin tim Arena dhe Intervista nga Roland Qafoku nė Planet TV. Mendoj se aty unė formėzova emsionet e mia nė ekran. Dhe tani jam nė njė sidė tė re nė televzionin Channel One. E vlerėsoj pronarin Ylli Ndroqi dhe tė kėtij kanali televiziv pėr besimin dhe mbėshtetjen pėr tė bėrė tė mundur qė unė tė tregoj vlerat e mia profesionale.


* Hermesnews©AllRightsReserved
Ēdo riprodhim i paautorizuar ndėshkohet sipas ligjeve nė fuqi

Intervistoi Doriana Metollari